Mūsų mokykla sudaro sąlygas ir sutiekia galimybes visiems ugdytis, tobulėti, įgyti naujus gebėjimus ir tobulinti esamus įvairiomis formomis. Viena iš socializacijos, pažintinės, kultūrinės, sportinės veiklos sričių-stovyklos. Štai rugsėjo 13-16 dienomis grupė mokinių dalyvavo stovykloje Aukštaitijos nacionaliniame parke. Didžiajai daliai stovyklautojų tai buvo pirmoji stovykla. Stovyklautojai susipažino su Aukštaitijos nacionalinio parko gamta, gamtos ir kultūros paminklais. Startavome Palūšėje, garsėjančioje kaip Aukštaitijos vandens turizmo centras. Aplankėme Palūšės bažnyčią, architektūros paminklą, pastatytą prieš 260 metų ir leidomės į kelionę valtimis. Mūsų pirmosios plaukimo dienos tikslas-Dringio ežeras., Juodakumpio įlanka. Čia gėrėjomės visa virtine su Laumės vardu susijusių ežerėlių-Laumiakys, Laiumiakėlis, Laumės akys-Mėlynas ir Juodas. Pagal tradiciją išsimaudome Mėlynajame, smagiai pašokinėdami nuo „Tarzankės“, sėdame į valtis ir sukame link stovyklavietės nuostabioje Asalnų ežero poilsiavietėje. Nuirklavę ne mažiau nei 20 kilometrų kiekvienas, grįžtame į stovyklą, vakarieniaujame ir be jėgų lendame į palapines miegoti. Sekmadienį laukia įdomus ir sunkus žygis. Šį kart mūsų tikslas-Ginučių malūnas. Atstumas trumpesnis, bet kur kas sudėtingesnis. Irkluojame Asalnų, Asalnykščio, Linkmeno ežerais, įveikiame protaką, jungiančią Linkmeno ir Asėko ežerus ir prieš mūsų akis-upė, kurios vardas tiksliai atitinka prasmę-Srovė. Taigi, laukia 3 kilometrai prieš srovę, kuri negailestingai stumia mus atgal į Asėko ežero platybes, bet mes nepasiduodame, trankomi sraunios upės į išvirtusius medžius, stumiami į krantą posūkiuose, bloškiami atgal, centimetras po centimetro, metras po metro stumiamės į priekį. Visai prieš pat Ginučius srovė mus išlaipina iš valčių ir gerus tris šimtus metrų kovojame su upe stumdami valtis rankomis. Pagaliau malūnas!

Aplankome Ginučių vandens malūną, maudomės, mėgaujamės stipria krentančio vandens srove, pietaujame ir skubame link stovyklavietės. Atgal. Bet dabar jau „Srovė“ mus neša ten, kur mums reikia. Pakeliui pasigėrime Legendomis apipintu Ladakalniu, Prezidento kalnu, sustojame prie Salų-Puziniškio tilto, užlipame į Puziniškio piliakalnį ir dar nenusileidus saulei grįžtame į stovyklą. Šiandien įveikėme ne mažiau 17 kilometrų. Žygyje puikiai pasirodė ir mūsų jaunieji grupės draugai kantriai ir negailėdami jėgų mokęsi irkluoti valtį. Pirmadienį mūsų laukia paskutinis perplaukimas iš Asalnų ežero iki valtinės ir ilga kelionė autobusu namo. Pavargom, bet nuotaika puiki. Dar ilgai prisiminsime nuostabią rudenėjančią Aukštaitiją, skaidrius ežerus ir draugišką komandą.